Apie Roderick F. Tuck

Roderick gimė 1934 m. gegužės 28 d. Portsmute, pietų Anglijoje, karinio jūrų laivyno kapitono šeimoje. Baigęs pradinę, vėliau internatinę mokyklą, Roderick ir pats įstojo į Karališkąją jūrų pėstininkų mokyklą, kurią baigė su aukščiausiais įvertinimais. Tapęs karališkuoju jūrų pėstininku, jis dalyvavo ekspedicijose kartu su Kembridžo universitetu Tibete, Sacharoje, vėliau – kalnuose Maroke. Ekspedicijose Roderick demonstravo atkaklumą, valios jėgą ir energiją – jo charakteriui būdingas savybes.

Jis tarnavo 42 – ame komandosų būryje Borneo, 45-tame komandosų būryje Edene kaip kuopos vadas, o vėliau patarinėjo Karališkojo jūrų laivyno korpusui karinių veiksmų šalto oro sąlygomis klausimais. Tuo metu Anglija buvo ką tik įstojusi į NATO. Nuolat stengdamasis tobulėti ir būti priekyje, Roderick įgijo fizinio parengimo trenerio kvalifikaciją.

Roderick buvo biatlono ir slidinėjimo Didžiosios Britanijos čempionas, pateko į geriausių penkiakovininkų trejetuką. Roderick tikriausiai buvo vienintelis Didžiosios Britanijos pilietis, atstovavęs savo šaliai žiemos ir vasaros olimpiadose tais pačiais metais (1964 m. Innsbruck’e biatlono ir slidinėjimo rungtys, o penkiakovės rungtis Tokijuje). Vėliau Roderick susidomėjo orientavimosi sportu ir buvo 1968-1969 Jungtinės Karalystės orientavimosi sporto rinktinės treneriu.

Roderick sutiko savo žmoną Brigitą penkiakovės varžybose Paderbom, Vokietijoje. Jie susituokė 1967 metais. Jų trys vaikai taip pat domėjosi kelionėmis ir sportu. Roderick didžiuojasi savo vaikų pasiekimais sporte ir medicinoje.

Išėjęs į atsargą, kaip jūrų pėstininkas, Roderick išsikraustė į Rjukan, Norvegiją. Ten pradėjo viešbučių verslą, buvo slidinėjimo instruktorius. Jo viešbutyje apsistodavo žiemos olimpinių žaidynių dalyviai, turistai. Taip pat būdavo organizuojami mokymai jūrų pėstininkams. Viešbutis buvo pastatytas labai įspūdingoje vietoje, Rjukan slėnyje su nuostabiais vaizdais į ežerą ir Gausta kalną. Roderick šeima ten įkūrė kaimo bendruomenę, suteikdama sąlygas vietos menininkams įgyvendinti kūrybines idėjas. Jie surasdavo kalnuose apleistas trobeles, išardydavo jas, perveždavo rąstus senu Mercedes markės autobusu i Rjukan ir įrengdavo trobeles viešbučio teritorijoje. Nesunku buvo pastebėti kiek daug energijos ir pastangų reikalavo ne tik vadovauti viešbučiui esant -20 0 C temperatūrai, bet ir sukurti sąlygas žiemos sporto mėgėjams ir profesionalams, bei sudaryti sąlygas plėtoti Šiaurės šalių kultūros amatus.

Po dviejų žiemų be sniego ir infliacijos Norvegijoje, Roderick pardavė viešbučių verslą ir 1992 metais persikėlė gyventi į Lietuvą. Čia Roderick gyveno aktyvų gyvenimą: dirbo universitete anglų kalbos dėstytoju, rašė straipsnius į laikraščius, įkūrė savo įmonę, kuri užsiėmė studentų darbo programomis.

Lietuvoje Roderick užsiiminėjo ir filantropine veikla. Roderick mėgdavo lankytis Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre, įvairiuose koncertuose ir renginiuose, matė aukštą lietuvių kultūros lygį, taip prasidėjo jo labdaringa veikla. Jis remdavo jaunus talentingus menininkus jų karjeros pradžioje. Šiuo metu viena iš jo remiamų menininkių studijuoja prestižinėje Guildhall Muzikos ir Dramos mokykloje, kita- šoka Nyderlandų baleto trupėje. Roderick turėjo daug draugų Lietuvoje, daug žmonių jautė jo rūpestį ir paramą.

Dėl pablogėjusios sveikatos priverstas grįžti į Angliją, Roderick kūrė planus, kaip pratęsti jo filantropinę veiklą, buvo pradėjęs ruošti fondo kūrimui reikalingus dokumentus. Roderickui fondas buvo labai svarbus ir tai buvo jo noras, kad fondas būtų įkurtas po jo mirties ir tęstų pradėtus darbus.

Premium Wordpress Themes